{"product_id":"bezdzione-su-nuostabiu-apsiaustu-nuo-pirminio-trapumo-iki-visuotines-samones","title":"Beždžionė su nuostabiu apsiaustu.: Nuo pirminio trapumo iki visuotinės sąmonės.","description":"\u003cp\u003eTūkstančius metų mes save vadinome „nuogomis beždžionėmis“: trapiomis būtybėmis, staiga įmestomis į pasaulį be nagų ir šarvų, apsuptomis nesuprantamų gamtos jėgų ir geriau ginkluotų plėšrūnų. Šį terminą išpopuliarino etologas ir antropologas Desmondas Morrisas savo 1967 m. išleistoje knygoje „Nuoga beždžionė“. Išsigandęs padaras, kuris išmoko išgyventi išradinėdamas istorijas, simbolius, dievus, ritualus. Beždžionė, kuri apsirengė mitais, kad apsaugotų savo pažeidžiamumą.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eŠis vaizdas, išgarsėjęs XX amžiuje ir tapęs beveik antropologiniu ženklu, tebėra patrauklus. Jis turi kažką ironiško, provokuojančio, netgi išlaisvinančio: jis mums primena, kad, nepaisant ambicijų, mes vis dar esame gyvūnai. Tačiau būtent ši idėja gali paslėpti labiausiai stebinantį žmogaus istorijos aspektą: tai, kad evoliucijos požiūriu mūsų nuogumas nėra tik biologinis. Tai egzistencinis nuogumas.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eMes iš tikrųjų nesame pažeidžiami šalčio ar plėšrūnų, bet paslapties. Todėl šiandien ginčytis dėl „nuogos beždžionės“ sąvokos nereiškia neigti mūsų gyvulinę kilmę ar atsisakyti nuolankumo, kuris kyla ją pripažįstant. Tai reiškia, kad ši sąvoka nebėra pakankama. Jis neapibūdina visos žmogaus įvairovės. Jis apibūdina kūną, bet ne protą; jis apibūdina išlikimą, bet ne sąmoningumą; jis fotografuoja evoliuciją, bet ne sąmonės atsiradimą.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eŠi knyga gimė iš paprastos, bet radikalios intuicijos: žmogus nėra tik mąstantis primatas; jis yra sąmonės taškas, atsispindintis visatoje.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eNuo urvų nakties iki filosofinių sistemų, nuo religijų iki neuromokslų, nuo Aristotelio iki kvantinės fizikos, žmonija bandė suprasti, kas atsitinka, kai gyvasis padaras tampa sąmoningas savo egzistencijos. Būtent šis įvykis – sąmonės gimimas – yra riba tarp išlikimo ir prasmės, tarp paprasto reagavimo ir galimybės klausti pasaulio.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003ePirmieji atsakymai į šią mįslę buvo religiniai. Jie įvedė sielos sąvoką: amžinybės dalį, patikėtą žmogui, kartu su moralės kodeksu ir teismo pažadu. Jei evoliucija mums pasakoja apie kūną, religija pasakoja apie vidinį pasaulį per sielos metaforą. Tai didelis, galingas, raminantis, normatyvus kultūrinis mechanizmas. Tačiau kai moderniais amžiais protas nusprendžia nutraukti ryšius su nematomu ir žiūrėti tik į tai, ką galima išmatuoti, beždžionė praranda ir šį simbolinį apvalkalą. Ji grįžta nuoga, nauja nuogumu: nebe tik fizine, bet ir metafizine. Tai mąstanti būtybė, netekusi transcendentinės buveinės. Nuoga beždžionė prieš begalybę.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eIr čia prasideda tikroji problema: ar galime viską paaiškinti ignoruodami sąmonę, šį gebėjimą, kuris yra svetimas mechaniniams visatos dinaminiams procesams ( )? Ar galime ją redukuoti iki epifenomeno, atsitiktinumo, nelaimingo atsitikimo? Šiuolaikinė mokslas sako, kad ne. Sąmonė yra mįslė, kuri priešinasi, išslysta, kelia klausimus. Tam tikra prasme tai yra paskutinė žmogaus dalis, kuri vis dar apgaubta paslapties – būtent todėl, kad jos negalima pašalinti iš mokslinės analizės: tai yra pats pagrindas, iš kurio mes stebime.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eŠioje knygoje mes nagrinėjame hipotezę: sąmonė nėra išskirtinė žmogaus ar biologijos savybė. Tai yra visuotinė būsena, kuri pasireiškia įvairiais laipsniais, intensyvumu ir formomis. Žmogus, turintis savimonę, yra sąmoninga to visuotinio lauko kibirkštis, fragmentas, kuris mąsto visumą, o visuma atsispindi jame. Šia prasme mes esame privilegijuoti ne dėl galios, bet dėl dalyvavimo. Dėl gebėjimo „žinoti, kad žinai“.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKiekvienas šios knygos skyrius seka žmonijos kelią nuo jos pirminio trapumo iki šios kosminės intuicijos: nuo baimės dvasių iki religijų paguodos, nuo proto maišto iki mįslės sugrįžimo, nuo sielos iki sąmonės. Galiausiai, nuo nuogos beždžionės iki beždžionės, apsirengusios nuostabiu šviesos drabužiu.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eMes nepretenduojame pateikti galutinių atsakymų. Mes siūlome užuominas, o ne dogmas. Bet jei yra įmanoma išvada, tai ši: mūsų „nuostabus apsiaustas“ nėra pagamintas iš plaukų ar plunksnų, mitų ar šarvų. Jis pagamintas iš sąmoningumo. Ir galbūt po 300 000 metų būtent tai mes atėjome padaryti visatoje: tapti skaidrūs sau patiems.\u003c\/p\u003e","brand":"None","offers":[{"title":"Kobo eBook","offer_id":46803758579922,"sku":"da09f1a1-da8c-32c6-b0a3-96e925bdbdf1","price":10.47,"currency_code":"CAD","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0655\/8980\/5233\/files\/image_c9aee7d9-3d3a-4f41-86ad-a9c947302491.jpg?v=1773662476","url":"https:\/\/www.indigo.ca\/products\/bezdzione-su-nuostabiu-apsiaustu-nuo-pirminio-trapumo-iki-visuotines-samones","provider":"Indigo","version":"1.0","type":"link"}